- rašytinis
- 2 rašýtinis, -ė adj. (1)
1. N, I užfiksuotas raštu, rašytasis: Visos tos rašytinės žinios po kiek laiko pateko ir į vieno jauno portretininko rankas J.Jabl. Lietuvos rašytinė istorija nedaug ką gali pasakyti apie lietuvių tautos santykius su kaimynais K.Būg. Savo poemai autorius naudoja tiek rašytinius šaltinius, tiek liaudies padavimus A.Vencl. Laukiniai žmonės neturi rašytinių įstatymų Vr. Dar XVI a. pradžioje Lietuvoje daugiausia turėjo galios nerašytinė papročių teisė rš. Žiemgalos žemė daugiau įgyja rašytinių dokumentų tiktai nuo XIII amžiaus K.Būg. Rašytinis pažymėjimas rš. Teismas ima nagrinėti civilinę bylą pagal rašytinį pareiškimą rš. Rašytinis įrodymas TTŽ.
2. ranka perrašytas ar parašytas: Dabar spaustosios knygos, palyginti su senovės rašytinėmis, jau nepaprastai pigios ir daugeliui įperkamos rš. Senelis išskaitąs spausdintinį ir rašytinį raštą rš.
3. kuriam aprašytas ūkis: Rašýtinis sūnus J.Jabl.
4. raštuotas, margintas: Rašýtinių neaudžiau, tik dvinytus ir trinytus Šd. Rašýtinis audimas, kurs išrašytas J. Rašytinė lazda, kuri inkapota J. O svirnas priešais trobą tebestovėjo nepaliestas, su rašytinėmis durimis J.Balt. Rašytiniai margučiai rš. Rašytinės kryžavonės (pinučiai) Q210. ^ Ąžuolas šimtašakis, rašytinis, karpytinis, šile augęs, mergų laukęs, nesulaukęs ir nudžiūvęs (rūta) Pnd.
◊ rašýtinis brė̃žis LBŽ bot. tokia kerpių rūšis (Graphis scripta).
Dictionary of the Lithuanian Language.